Nacionalinė LGBT teisių organizacija (National LGBT Rights Organization)
Provides pro bono legal assistance for LGBT+ community members who have suffered from discrimination or hate crimes. English site available here.
Ši organizacija teikia pro bono teisinę pagalbą LGBTIQ bendruomenės nariams, nukentėjusiems nuo diskriminacijos ar neapykantos nusikaltimų.
The purpose of this platform, financed by the European Union and created by non-governmental organizations, is to report hate crimes based on age, gender, sexual orientation, disability, race, nationality, language, origin, social status, religion, belief, or opinion. The platform gives the option to forward the report to the police, non-governmental organizations, or to allow the Lithuanian Human Rights Center (“Lietuvos žmogaus teisių centras”) to anonymize the provided information for purposes of systematically informing governmental institutions and the media about the prevalence and circumstances of hate crimes.
Šios Europos Sąjungos finansuojamos ir nevyriausybinių organizacijų sukurtos platformos tikslas—pranešti apie neapykantos nusikaltimus dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religijos, tikėjimo ar nuomonės. Platforma suteikia galimybę pranešti apie šio pobūdžio nusikaltimą policijai ir nevyriausybinėms organizacijoms, arba leisti Lietuvos žmogaus teisių centrui anonimizuoti pateiktą informaciją, siekiant sistemingai informuoti valdžios institucijas ir žiniasklaidą apie neapykantos nusikaltimų paplitimą ir aplinkybes.
Nr. 2K-7-102-222/2018 dėl profesinės veiklos neteisėtumo požymių (on the Signs of Professional Activity Illegality) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Supreme Court of Lithuania) (2018)
The Supreme Court held that the appellate court erred in finding that the appellant’s professional activity of assisting with childbirth at home is prohibited. Instead, it specified that the circumstances of her working without a license and necessary qualifications, such as being a doctor, an obstetrician-gynecologist, or a midwife, made this type of activity illegal.
Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad apeliacinis teismas suklydo konstatuodamas, jog apeliantės profesinė veikla—pagalba gimdyti namuose, yra draudžiama. Vietoj to, Teismas nurodė, kad šio darbo be licencijos ir būtinų kvalifikacijų aplinkybės padarė tokio pobūdžio veiklą neteisėtą. Sveikatos apsaugos ministras 2019 m. patvirtino įsakymą Nr. V-10 dėl gimdymo namuose priežiūros paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo.
Nr. 7/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Pūko, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (No. 7/2017 on the Compliance of the Actions of Kęstutis Pūkas) Konstitucinis Teismas (Constitutional Court) (2017)
In this case, a member of the Parliament was accused of sexually harassing women who applied to become his secretary. The Constitutional Court held that sexual harassment is a gross violation of the Constitution and the breaking of the oath of a Parliament member. The Court explained that sexual harassment is defined as “undesirable behavior related to sex intended to degrade or degrade human dignity and create a hostile, humiliating or offensive environment.” It emphasized that harassment infringes on a person’s physical, psychological, and spiritual integrity and intellectual and creative freedom. English translation available here.
Šioje byloje Lietuvos Respublikos Seimo narys buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu prie moterų, kurios ėjo jo padėjėjos-sekretorės pareigas bei pokalbių dėl šios darbo vietos metu. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad seksualinis priekabiavimas yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir Seimo nario priesaikos sulaužymas. Teismas paaiškino, kad seksualinis priekabiavimas yra apibrėžiamas kaip „nepageidaujamas elgesys, susijęs su lytimi, kuriuo siekiama pažeminti ar yra žeminamas žmogaus orumas“ sukuriant, ar siekiant sukurti, priešišką, žeminančią ar žeidžiančią aplinką. Be to, pabrėžta, kad priekabiavimas pažeidžia asmens fizinę, psichologinę ir dvasinę neliečiamybę bei intelektinę ir kūrybinę laisvę.
L. Š. prieš Rumunijos ambasadą Lietuvos Respublikoje (L.Š. v. Romanian Embassy in Lithuania) Lietuvos apeliacinis teismas (Court of Appeal of Lithuania) (2014)
The applicant, a translator for the Romanian Embassy, was terminated without explanation the day after officially informing the employer of her pregnancy. She argued that her dismissal was based on gender discrimination, while the employer stated that it was because of unsatisfactory results during the contractual probationary period. The Court ruled in favor of the applicant awarding LT 50,000 in pecuniary and LT 10,000 in non-pecuniary damages to be paid by the Romanian Embassy in the Republic of Lithuania.
Pareiškėja, vertėja Rumunijos ambasadoje, buvo atleista iš darbo be paaiškinimo dieną po to, kai oficialiai informavo darbdavį apie savo nėštumą. Ji grindė šį atleidimą diskriminacija dėl lyties, bet darbdavys nurodė, kad priežastis buvo nepatenkinami rezultatai bandomuoju sutarties laikotarpiu. Teismas priėmė sprendimą ieškovės naudai priteisdamas 50 000 LT turtinės žalos ir 10 000 LT neturtinės žalos, kurią turi sumokėti Rumunijos ambasada Lietuvos Respublikoje.
Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui šeimos susijungimo pagrindu Nr. 16/2016 (On the Law “Legal Situation of Foreigners” Compliance with the Constitution) Konstitucinis Teismas (Constitutional Court) (2018)
A Belarusian citizen and a Lithuanian registered their same-sex marriage in Denmark. In the same year, the Belarusian citizen applied for a Residency Permit on grounds of Family Reunification in Lithuania. However, it was denied by the Migration Department because neither same-sex marriage nor same-sex partnership is legal in Lithuania. The District Court affirmed the Migration Department’s decision; however, upon appeal, the Supreme Administrative Court decided to refer the case to the Constitutional Court. The Constitutional Court reiterated their 2011 decision that a family is formed on the basis of “continuous emotional affection, mutual understanding, responsibility, respect, co-parenting, and the like” rather than solely by the institution of marriage. Therefore, the Court concluded that the State must not discriminate based on gender and/or sexual orientation in granting Residence Permits to foreign nationals reuniting with their spouses in Lithuania (see case No. 21/2008). English translation available here.
Danijoje tos pačios lyties asmenų santuoką įregistravo Baltarusijos pilietis ir lietuvis. Tais pačiais metais šis sutuoktinis iš Baltarusijos kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Tačiau, Migracijos departamentas prašymą atmetė, nes Lietuvoje nėra įteisintos nei tos pačios lyties asmenų santuoka, nei tos pačios lyties asmenų partnerystė. Apygardos teismas patvirtino Migracijos departamento sprendimą, tačiau Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė perduoti bylą Konstituciniam Teismui, kuris pakartojo savo 2011 metų sprendimą, kad šeima kuriama remiantis „nuolatine emocine meile, tarpusavio supratimu, atsakomybe, pagarba, bendru auklėjimu ir panašiais dalykais“, o ne vien santuokos institucija. Todėl Teismas padarė išvadą, kad valstybė negali diskriminuoti dėl lyties ir (ar) seksualinės orientacijos, atsisakydama suteikti leidimą gyventi Lietuvoje užsienio piliečiams, kurie siekia šeimos susijungimo su savo sutuoktiniais.
Dėl vaikų išlaikymo išmokų mokėjimo sąlygos nuolat gyventi Lietuvoje Nr. 10/2018 (On the Condition of Permanent Residence in Lithuania for the Payment of Child Maintenance Benefits) Konstitucinis Teismas (Constitutional Court) (2018)
This case considers conformity of constitutional provisions mandating that the State shall ensure, foster, and protect fatherhood, motherhood, and childhood, with the Children’s Maintenance Fund’s requirement that the applicant and the child must permanently reside in Lithuania to receive benefits. The petitioner argued that if the applicant and the child would lose their state-guaranteed support upon leaving Lithuania, it would violate the right to freedom of movement and the State’s duty to prioritize child interests. The Court clarified that the applicant and the child must permanently reside within the Country at the moment of the application for benefits but can move to another State later without the termination of benefits; therefore, the Law of the Fund does not contradict the Constitution. English translation available here.
Šioje byloje nagrinėjamas konstitucinių nuostatų, įpareigojančių valstybę užtikrinti, puoselėti ir saugoti tėvystę, motinystę ir vaikystę, atitikimas Vaikų išlaikymo fondo reikalavimui, kad pareiškėjas ir vaikas nuolat gyventų Lietuvoje, norint gauti išlaikymo išmokas. Pareiškėjas teigė, kad jeigu jie ir vaikas išvykęs iš Lietuvos prarastų valstybės garantuojamą paramą, tai pažeistų jų judėjimo laisvę ir valstybės pareigą teikti pirmenybę vaiko interesams. Teismas išaiškino, kad pareiškėjas ir vaikas prašymo skirti išmoką pateikimo metu turi nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau vėliau gali persikelti į kitą valstybę neprarasdami išmokos, todėl Vaikų išlaikymo fondo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos Nr. 21/2008 (On the Concept of State Family Policy) Konstitucinis Teismas (Constitutional Court) (2011)
Amongst other things, this case sets out that the constitutional concept of family is not only derived from the institution of marriage. According to the Court, a family formed on the basis of “continuous emotional affection, mutual understanding, responsibility, respect, co-parenting, and the like” is also protected by the Constitution. The significance of such family definition for same-sex partners was proven years later by the Constitutional Court case No. 16/2016. The Court affirmed that the State must not discriminate based on gender and/or sexual orientation in granting Residence Permits to foreign nationals reuniting with their spouses, even if same-sex marriage or same-sex partnership is not legal in Lithuania.
Šioje byloje nustatyta, kad konstitucinė šeimos samprata kyla ne tik iš santuokos institucijos. Pasak Teismo, šeima, sudaryta remiantis „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais“ taip pat yra saugoma Konstitucijos. Tokio šeimos apibrėžimo reikšmė tos pačios lyties partneriams po daugelio metų įrodyta byloje Nr. 16/2016, kurioje Konstitucinis Teismas patvirtino, kad valstybė negali diskriminuoti dėl lyties ir (ar) seksualinės orientacijos, suteikdama užsieniečiui sutuoktiniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju, net jei tos pačios lyties asmenų santuokos ar partnerystė Lietuvoje nėra teisėta.
Dėl bažnytinės santuokos registracijos Nr. 6/94 (On Marriages Registered in Church) Konstitucinis Teismas (Constitutional Court) (1994)
This case considers conformity of a Constitutional provision declaring that the State recognizes marriages registered in church with the Matrimonial and Family Code, which states that only civil marriages have legal effect. A widow was refused inheritance from her deceased spouse because their marriage was not contracted in a civil office before the passage of the Constitution. The Court affirmed that Constitutional provisions could not be applied retroactively, and thus only after 1992 when the legislation came into force can a church marriage be recognized by the State. English translation available here.
Šioje byloje nagrinėjamos konstitucinės nuostatos, skelbiančios, kad valstybė pripažįsta bažnyčioje įregistruotas santuokas, atitikimas santuokos ir šeimos kodeksui, kuriame teigiama, kad teisinę galią turi tik civilinės santuokos. Našlei buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes santuoka su vėlioniu nebuvo sudaryta civilinės metrikacijos institucijose iki Konstitucijos priėmimo. Teismas patvirtino, kad konstitucinės nuostatos negali būti taikomos atgaline data, todėl tik po 1992 m., kai įstatymas įsigaliojo, valstybė gali pripažinti bažnytinę santuoką.
Šaltinytė v. Lietuva (Šaltinytė v. Lithuania) European Court of Human Rights (2021)
The applicant was a low-income single mother whose request for housing assistance was refused because she was above the age threshold to qualify as a “young family.” The Court unanimously ruled that the limit of 35 years old for eligibility to receive housing subsidy did not violate Article 14 of the European Convention of Human Rights, which provides protection against discrimination, due to objective data showing that such age limitation was a proportional measure.
Pareiškėja buvo mažas pajamas gaunanti vieniša motina, kurios prašymas suteikti paramą būstui buvo atmestas, nes ji viršijo „jaunos šeimos“ amžiaus ribą. Teisingumo Teismas vienbalsiai nusprendė, kad 35 metų amžiaus riba gauti būsto subsidiją nepažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnio, kuriuo užtikrinama apsauga nuo diskriminacijos, nes objektyvūs duomenys rodo, kad toks amžiaus apribojimas yra proporcinga priemonė. Šaltinį galima rasti lietuvių kalba (neoficiali versija): https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-215825
Cudak v. Lietuva European Court of Human Rights (2010)
The applicant was a Lithuanian citizen working in an administrative role in the Polish Embassy in Vilnius. She filed a complaint against her male colleague for sexual harassment to the Lithuanian Equal Opportunities Ombudsperson and was later dismissed from her position. The Lithuanian courts declined jurisdiction citing the state-immunity rule. The European Court of Human Rights found that the courts erred in refusing access to a fair trial as guaranteed by Article 6 of the ECHR and awarded the applicant EUR 10,000 of pecuniary and non-pecuniary damages to be paid by the respondent State.
Pareiškėja buvo Lietuvos pilietė, atlikusi administracines pareigas Lenkijos ambasadoje Vilniuje. Ji pateikė skundą Lietuvos lygių galimybių kontrolierei prieš kolegą vyrą dėl seksualinio priekabiavimo, o vėliau buvo atleista iš pareigų. Lietuvos teismai teigė neturintys jurisdikcijos spręsti šią bylą dėl valstybės imuniteto doktrinos. Tačiau, Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad teismai suklydo atsisakydami dalyvauti bylos nagrinėjime, kurį garantuoja EŽTK 6 straipsnis, ir priteisė ieškovei 10 000 EUR turtinės ir neturtinės žalos, kurią turi sumokėti valstybė atsakovė. Šaltinį galima rasti lietuvių kalba (neoficialus vertimas): https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-172790
Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą (Beizaras and Levickas v. Lithuania) European Court of Human Rights (2020)
Two men published a Facebook post of them kissing, which sparked hundreds of homophobic comments. At their request, an LGBTQ rights advocacy organization complained to the prosecutor’s office, asking to launch an investigation for instigation of homophobic hatred and violence. Both the prosecutor’s office and court on appeal refused on the basis that the post was “eccentric” and the authors’ comments, even though obscene, did not contain actual criminal act and intent. The ECtHR unanimously ruled that Lithuania violated the right to an effective remedy (Article 13), awarding the applicants non-pecuniary damages.
Du vyrai susilaukė šimtų homofobinių komentarų socialiniame tinkle paskelbę įrašą, kuriame jie bučiuojasi. Jų prašymu LGBTIQ teisių gynimo organizacija pasiskundė prokuratūrai, prašydama pradėti tyrimą dėl homofobinės neapykantos ir smurto kurstymo. Tiek prokuratūra, tiek apeliacinis teismas prašymą atmetė, remdamiesi tuo, kad įrašas buvo „ekscentriškas“, o autorių komentaruose nebuvo rimto pagrindo ir visų nusikaltimo požymių. EŽTT vienbalsiai nusprendė, kad Lietuva pažeidė pareiškėjų teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę bei priteisė pareiškėjams neturtinę žalą. Vertimas lietuvių kalba: https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-203614
Valiulienė prieš Lietuvą (Valiuliene v. Lithuania) European Court of Human Rights (2013)
The applicant suffered continuous mental and physical abuse by her partner. She brought a complaint to the court, which was forwarded to the public prosecutor, after which the investigations were discontinued on multiple occasions. When the applicant tried to start a new request, it was refused because of the statute of limitations. The ECtHR ruled that the criminal investigation into the acts of violence was ineffective and breached Article 3 of the Convention, which dictates that no one should be “subjected to torture or inhuman or degrading treatment or punishment.” The applicant was awarded non-pecuniary damages.
Pareiškėja patyrė nuolatinį psichinį ir fizinį smurtą nuo savo partnerio. Ji pateikė teismui skundą, kuris buvo perduotas prokurorui, tačiau tyrimas buvo nutrauktas kelis kartus. Kai pareiškėja bandė pateikti naują prašymą, jis buvo atmestas dėl senaties termino. EŽTT nusprendė, kad baudžiamasis tyrimas dėl smurto veiksmų buvo neveiksmingas ir pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, kuris diktuoja, kad niekas neturėtų būti „kankinamas ir nepatirtų nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo“. Pareiškėjai priteista neturtinė žala. Vertimas lietuvių kalba: https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-175424
L. prieš Lietuvą (L. v. Lithuania) European Court of Human Rights (2007)
The applicant was born a female and given a female name; however, recognizing his gender as male, he underwent partial gender reassignment treatment and changed his name. Further process was halted since the Parliament had not passed legislation regulating full gender-reassignment treatment, and no transsexual rights were implemented for the following four years. This created issues for the applicant, such as applying for jobs, loans, seeking medical treatment, and crossing the border. The ECtHR ruled that the State’s failure to enact relevant legislation violated the right to private and family life (Article 8) and awarded pecuniary and non-pecuniary damages.
Gimusio pareiškėjo lytis buvo įregistruota kaip mergaitės ir jam buvo suteiktas moteriškas vardas. Tačiau, pripažindamas savo lytį kaip vyro, jis atliko dalinę lyties pakeitimo operaciją ir pakeitė savo vardą. Tolesnis procesas buvo sustabdytas, nes Lietuvos Respublikos Seimas nepriėmė teisės aktų, reglamentuojančių lyties keitimo sąlygų ir tvarkos. Taip pat, byloje paminėta, jog per ketverius metus nuo civilinio kodekso nuostatų įsigaliojimo nebuvo įgyvendintos transseksualų teisės. Tai sukėlė problemų pareiškėjui, ypač kreipiantis dėl darbo, paskolos, gydymo ir kertant sieną. EŽTT nusprendė, kad valstybės nesugebėjimas priimti atitinkamų teisės aktų pažeidė pareiškėjo teisę į privatų ir šeimos gyvenimą bei priteisė pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą. Vertimas lietuvių kalba: http://lrv-atstovas-eztt.lt/uploads/L._2007_sprendimas.pdf
The purpose of the Act is to set out penalties for administrative offenses. In addition, it classifies hate crimes and discrimination on the grounds of “gender, race, nationality, language, origin, social status, religion, belief, opinion, or other grounds” to be an aggravating circumstance. Article 81 dictates that the breach of rights conferred by the Republic of Lithuania Law on Equal Opportunities for Women and Men is subject to a fine of EUR 40 to EUR 560 and EUR 560 to EUR 1000 for repeat offenses.
Šios įstatymo tikslas yra nustatyti baudas už administracinius nusižengimus. Jame neapykantos nusikaltimai ir diskriminacija dėl „lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religijos, tikėjimo, nuomonės ar kitų priežasčių“ klasifikuojami kaip sunkinanti aplinkybė. Be to, 81 straipsnyje nustatyta, kad už Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo suteiktų teisių pažeidimą gresia baudą nuo 40 iki 560 EUR ir nuo 560 iki 1000 EUR už pakartotinius nusikaltimus.
In 2015, the Lithuanian Military Code of Ethics was amended to include the obligation to “respect and protect the dignity and fundamental rights and freedoms of every human being, regardless of gender, race, nationality, language, origin, social status, religion, belief, opinion, age, sexual orientation, disability, ethnicity, religion.” The original version did not expressly include protection against discrimination based on gender or sexual orientation.
Lietuvos karo etikos kodeksas buvo pakeistas 2015 m. įtraukiant pareigą „gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves, neatsižvelgiant į jo lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją“. Pirminėje versijoje nebuvo aiškiai numatyta apsauga nuo diskriminacijos dėl lyties ar seksualinės orientacijos.
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas (Law on Military Service) (1996)
Since 2015, every year, around 4000 Lithuanian men in the age group of 18 - 23 can be required to perform compulsory military service for nine months. However, Article 3 of the Law on Military Service dictates that women, other than those who express their willingness, are exempt from being conscripted into the army.
Nuo 2015 m., kasmet apie 4000 Lietuvos vyrų 18 iki 23 metų amžiaus grupėje gali būti pakviesti atlikti privalomąją karinę tarnybą, kuri trunka devynis mėnesius. Tačiau, karo tarnybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad moterys, išskyrus tas, kurios išreiškia norą, atleidžiamos nuo šaukimo į kariuomenę.
The legislation implements the UN Convention on the Rights of the Child, which the Lithuanian Parliament ratified in 1995. The Act sets out the rights of a child and defines neglect, physical, psychological, and sexual abuse. In 2019, the text was amended to include a clause on the prioritization of biological family, which means that the separation of children and parents against their will is only allowed in “extreme cases,” where it is “unavoidable and necessary to protect a child from real danger to his physical and psychological security, health, or life and when there is no other recourse to achieve such protection.”
Šiuo teisės aktu įgyvendinama Jungtinių Tautų Vaiko Teisių konvencija, kurią Lietuvos Seimas ratifikavo 1995 metais. Šis įstatymas nustato vaiko teises ir apibrėžia nepriežiūrą, fizinę, psichologinę ir seksualinę prievartą. Tekstas buvo iš dalies pakeistas 2019 m., įtraukiant nuostatą dėl biologinės šeimos prioriteto, kuri reiškia, kad vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią leidžiamas tik „kraštutiniais atvejais“, kai „neišvengiama ir būtina apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichologiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir kai nėra kitų priemonių tokiai apsaugai pasiekti“.
Išmokų vaikams įstatymas (Law on Benefits for Children) (1994)
The legislation sets out various child benefits, such as a one-time payment for the birth or adoption of a child (EUR 462 in 2022) and entitlement to a monthly payment until a child reaches 18 years old (EUR 73,5 in 2022).
Šiame teisės akte nustatytos įvairios išmokos vaikui, pavyzdžiui, vienkartinė išmoka už vaiko gimimą ar įvaikinimą (462 EUR 2022 m.) ir teisė į mėnesinę išmoką, kol vaikui sueis 18 metų (73,5 EUR 2022 m.).
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (Protection Against Domestic Violence Act) (2011)
This Act aims to protect any persons who are victims of domestic violence, including persons having a common household. It also defines “violence” as “intentional physical, mental, sexual, economic, or other influence exerted upon a person by act or omission, due to which the person suffers physical, material, or non-pecuniary damage.” Under the Act, victims do not have to submit a private complaint, but public prosecutors must charge the offenders. In addition, the victim of domestic abuse has the right to receive specialized support such as consulting a psychologist or receiving legal assistance. English translation available here.
Šiuo įstatymu siekiama apsaugoti visus asmenis, kurie yra smurto artimoje aplinkoje aukos, įskaitant asmenis, turinčius bendrą namų ūkį. Šis įstatymas taip pat apibrėžia jog „smurtas“ yra tiek veikimu, tiek neveikimu atliekamas „tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą“. Pagal įstatymą nukentėjusiesiems nereikia pateikti privataus skundo, tačiau prokurorai privalo pateikti kaltinimus pažeidėjams. Be to, smurto artimoje aplinkoje auka turi teisę gauti specializuotą kompleksinę psichologo, teisinę ir kitą pagalbą.
The Decree dictates that pregnancy can only be terminated up until 12 weeks. After that, abortion is allowed only when there is a risk to the woman's life or health.
Įstatymas numato, kad nėštumas gali būti nutrauktas tik iki 12 savaičių. Ilgesnis laikotarpis leidžiamas tik tada, kai kyla pavojus asmens gyvybei ar sveikatai.
Darbo Kodeksas (Labor Code) (2017)
The Labor Code confers upon the employer a duty to implement gender equality and non-discrimination principles, which include equal selection criteria, working conditions, benefits, work evaluation criteria, and remuneration for employees. Moreover, eligible employees are entitled to pregnancy and childbirth leave, amounting to 70 calendar days before and 56 calendar days after childbirth. Also, an employer cannot present a termination notice without mutual agreement to an employee they know to be pregnant until the day the baby turns four months old. In addition, employers with more than 50 employees must publish the measures, implementation, and enforcement of their equal opportunities’ strategy. English translation available here.
Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus, kurie apima vienodus atrankos kriterijus, darbo sąlygas, išmokas, darbo vertinimo kriterijus ir darbuotojų atlyginimą. Be to, reikalavimus atitinkantys darbuotojai turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas, kurios sudaro 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Darbdavys negali pateikti pranešimo apie atleidimą iš darbo be abipusio susitarimo su darbuotoja, kuri jų žiniomis, yra nėščia, iki tos dienos, kai kūdikiui sukaks keturi mėnesiai. Be to, darbdaviai, turintys daugiau nei 50 darbuotojų, privalo paskelbti savo lygių galimybių strategijos priemones, įgyvendinimą ir vykdymą.
Under the Criminal Code, rape is defined quite narrowly as “sexual intercourse against a person’s will with the use or threat of physical violence present or deprivation of possibility of resistance.” There is also no mention of rape in marriage. To hold a person liable for rape, which is punished by imprisonment for up to seven years, the victim or their representative must file a complaint. However, in the case of rape (i) by a group of accomplices or (ii) of a minor or a young child, the term of imprisonment can be longer, and complaint filing is not needed. Further, sexual assault is punished by arrest or imprisonment of up to seven years, sexual abuse is punished by arrest or imprisonment of up to three years, and sexual harassment is punished by a fine, restriction of liberty, or arrest. However, Lithuania is one of the few European Union states to have not yet criminalized stalking. Trafficking in Human Beings is punished by imprisonment from two to ten years. Infanticide is punished by arrest or imprisonment for up to five years. In the case of illegal abortion, as defined in Decree No. 50 of the Minister of Health “On the Termination of Pregnancy Operation Procedure,” the doctor and assisting persons are liable. Finally, the Code recognizes acts committed to express hatred towards persons due to their, amongst other characteristics, gender and sexual orientation, to be an aggravating circumstance. English translation available here.
Pagal baudžiamąjį kodeksą išžaginimas gana siaurai apibrėžiamas kaip lytiniai santykiai prieš asmens valią „panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle”. Apie išprievartavimą santuokoje neužsimenama. Laikyti asmenį atsakingu už išžaginimą, kuris baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų, auka ar jų atstovas turi pateikti skundą. Tačiau tuo atveju, kai išžaginama (i) bendrininkų grupės arba (ii) nepilnametį vaiką, laisvės atėmimo bausmė gali būti ilgesnė ir skundo padavimo nereikia. Už seksualinę prievartą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų, už seksualinį smurtą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų, o už seksualinį priekabiavimą baudžiama bauda, laisvės apribojimu arba areštu. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuri dar nėra kriminalizavusi persekiojimo. Už prekybą žmonėmis baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. Už nužudymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Neteisėto aborto atveju, kaip apibrėžta sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. 50 „Dėl nėštumo operacijos procedūros nutraukimo“, atsako gydytojas ir pagalbą teikiantys asmenys. Galiausiai kodekse pripažįstama, kad veiksmai, kuriais siekiama išreikšti neapykantą asmenims dėl jų, įskaitant kitų savybių, lyties ir seksualinės orientacijos, yra sunkinanti aplinkybė.
Under the Civil Code, same-sex marriages are prohibited. In case of a divorce by mutual consent, the marriage can be dissolved if over a year has elapsed, the spouses have made a contract regarding divorce consequences, and they have full active legal capacity. If a couple has children, they have equal rights and duties as parents, regardless of whether they were married, divorced, or separated. A parent cannot surrender their rights or responsibilities over underage children. An unmarried person can adopt a child only in exceptional cases, and unmarried persons may not adopt the same child. In addition, the adopter must be under the age of 50. Moreover, the Code states that an unmarried adult can change their designated gender if it is feasible medically with conditions for the change prescribed by law. Essential to mention, there is no existing legislation setting out the requirements for gender reassignment (see L. v. Lithuania, even though the case is from 2007, legislation efforts have been stalled to this day). English translation available here.
Pagal civilinį kodeksą tos pačios lyties asmenų santuokos yra draudžiamos. Santuoka gali būti nutraukta bendru sutarimu, jei praėjo daugiau nei metai, sutuoktiniai sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir jie turi teisinį veiksnumą. Jei pora turi vaikų, jie turi lygias teises ir pareigas kaip tėvai, nepriklausomai nuo to, ar jie susituokę, išsiskyrę ar gyvena skyrium. Tėvas ar motina negali atsisakyti teisių ar pareigų savo nepilnamečiams vaikams. Nesusituokęs asmuo gali įvaikinti vaiką tik išimtiniais atvejais, o nesusituokę asmenys negali įvaikinti to paties vaiko. Be to, įvaikintojas turi būti jaunesnis nei 50 metų. Taip pat, kodekse nustatyta, kad nesusituokęs suaugęs asmuo gali pakeisti paskirtą lytį, jei tai įmanoma mediciniškai, įstatymų nustatyta tvarka. Svarbu paminėti, kad iki šiol nėra galiojančių teisės aktų, nustatančių lyties keitimo sąlygas (žr. L prieš Lietuvą).
The Equal Treatment Act defined and expanded protection against any discrimination and harassment to include, in addition to gender, “race, nationality, citizenship, language, origin, social status, belief, convictions or views, age, sexual orientation, disability, ethnic origin or religion.” It also established a duty of state and municipal institutions, educational institutions, and employers to actively prevent discrimination on the previously mentioned grounds. Under Article 13, a person who has suffered such discrimination has the right to claim material and non-material damages. English translation available here.
Šis įstatymas apibrėžė ir išplėtė apsaugą nuo bet kokios diskriminacijos ir priekabiavimo dėl lyties iki „amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų”. Taip pat nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijų, švietimo įstaigų ir darbdavių pareiga aktyviai užkirsti kelią diskriminacijai dėl anksčiau minėtų priežasčių. Pagal straipsnį 13, asmuo, patyręs tokią diskriminaciją, turi teisę reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (Law on Equal Opportunities for Women and Men) (1998)
The purpose of the Equal Opportunities Act is to prohibit any discrimination, harassment, or sexual harassment based on gender within employment, education, consumer protection, social security schemes, and involvement in organizations. It also established a duty of state and municipal institutions, educational establishments, and employers to actively implement equal rights for women and men. It defines the different types of discrimination and establishes that the burden of proving that equal rights were not violated rests within the person or institution against whom a complaint was filed. Under Article 24, a person who has suffered such discrimination has the right to demand pecuniary and non-pecuniary damages following the Civil Code. English translation available here.
Lygių galimybių įstatymo tikslas yra uždrausti bet kokią diskriminaciją, priekabiavimą ar seksualinį priekabiavimą dėl lyties darbe, švietimo institucijose, skelbimuose, socialinės apsaugos sistemoje ir organizacijose. Taip pat nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijų, švietimo įstaigų ir darbdavių pareiga aktyviai įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises. Teisės akte apibrėžiamos skirtingos diskriminacijos rūšys ir nustatoma, kad pareiga įrodyti, kad lygios teisės nebuvo pažeistos, tenka asmeniui ar institucijai, prieš kurią buvo pateiktas skundas. Pagal straipsnį 24, asmuo, patyręs tokią diskriminaciją, turi teisę reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal civilinį kodeksą.
Lietuvos Respublikos Konstitucija (Constitution of the Republic of Lithuania) (1992)
The Constitution is an essential pillar of gender equality legislation in Lithuania. Article 29 affirms that human rights may not be restricted, or any privileges granted, on the grounds of “gender, race, nationality, language, origin, social status, belief, convictions, or views.” Further, Article 38 declares that marriage can only be concluded upon free mutual consent between a man and a woman, and that the rights of spouses are equal. The provisions do not declare same-sex marriages or partnerships valid. Article 39 states that working mothers are entitled to paid leave before and after childbirth, and favorable working conditions. English translation available here.
Konstitucija yra esminis lyčių lygybės teisės aktų ramstis Lietuvoje. Straipsnyje 29 teigiama, kad žmogaus teisės negali būti ribojamos ar suteikiamos privilegijos dėl „lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“. Be to, straipsnyje 38 nustatyta, kad santuoka gali būti sudaroma tik gavus laisvą vyro ir moters tarpusavio sutikimą ir kad sutuoktinių teisės yra lygios. Šios nuostatos nedeklaruoja tos pačios lyties asmenų santuokų ar partnerysčių galiojančiomis. Straipsnyje 39 nustatyta, kad dirbančios motinos turi teisę į mokamas atostogas prieš gimdymą ir po jo bei palankias darbo sąlygas.
Domestication of the U.N. Convention on the Rights of the Child and the role of national courts (2013)
This memorandum describes several success stories from countries that have domesticated the Convention on the Rights of the Child into their national laws and also examines the role of the courts. In particular, this memorandum focuses on how Lithuania, Bangladesh and South Africa have implemented their laws and/or the role that the courts have played in preventing child abuse and exploitation.
